vinkšna

vìnkšna sf. (1) KBII83, KII139, K, J, BzBkXXI 307, Jn, Š, K.Būg, Rtr, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, vinkšnà (2) LKAI103(Užp, Lel, Sld, Šš, JnšM) 1. SD395, R, R289,406, MŽ386, Sut, S.Dauk, I, F, N, MitII135, M, OP30(Tvr), OG229, Šlč, Mt, LL276,278, L, Š, LBŽ, LFIII 124, LTEIV255 bot. guobinių šeimos medis (Ulmus): Vìnkšna, guobos genties kai kurios medžių rūšys: paprastoji (U. laevis) ir amerikinė (U. americana) LTEXII285. Vinkšna luobotoji (U. suberosa) P. Vìnkšnos lapai panašūs į skroblo Smln. Vinkšna y[ra] didliai skali Ms. Vinkšna y[ra] kiauras medis Trk. Vìnkšna dėl grožio, nei vaisių neneša – dėl namų papuošalo Žml. Ta vìnkšna spelga daržą, kas čia i pasvadino Rdn. Švokščia vinkšnos M.Katil. Nupirko tokio miško su ąžuolais i vìnkšnums Vkš. Šimtamečiai lazdynai ir šakotos sedulos pynėsi su vinkšnomis A.Vien. Kad vinkšna pilna žiedų, bus geri žirniai LMD(Sln). 2. to medžio karna, luobas: Vìnkšnų vyželės, pilka sermėgėlė JD89. 3. Grv, Lz, Nmn rogių stipinus jungiantis balžienas, skersinis: Vìnkšnos rãgučių, kur surišdinėja pavažas Dv. Vìnkšnos buvo lenktos iš ąžuoliukų jaunų Pb. Vìnkšnos seniau lenktos būdavo, o dabar kaltos iš medžio LKT223(Jon). Vìnkšnos būna dvejos, viršutinės ir apatinės Dbk. Ragių vìnkšna nutrūko Sl. Tokiom ragutėm medines vìnkšnas dėjai: kiekgi anos laikis Ob. Vìnkšnas lenkia iš beržo, iš uosio Ds. Patraukė paskliundon, ir nepamačiau, kaip numušė vìnkšnas Sdk. In stipinų statosi vìnkšnos Švnč. 4. Dv rogių priekyje pavažų gaktas jungiantis skersinis: Kaktinė vìnkšna LKAI102(Pnd). Kaktų vìnkšna LKAI 102(On). Pirmagalinė vìnkšna LKAI103 (Sdk). Pirmutinė vìnkšna LKAI103(Lz). Priešinė vìnkšna LKAI103(Rdš, Vrn). Atsisėdo ragės[na], įspraudė kojas tarp vinkšnų LTR(Rk). 5. E(Pnm) rogių stipinas. 6. J.Jabl(Dv), LKAI113(Rūd) dalgio rankena ties koto viduriu: Vinkšnẽlė turėt ranka dalgakotį Dv. 7. LKAI 119(Bb) spragilo kotą su buože jungiantis ryšys, jungas, jungelis.